Oi atleisk už sutrukdyma Tamstos

Oi atleisk už sutrukdymą Tamstos,
Neįvertinau tavo laiko svarbos.
Te daugiau besikeikiančios sielos
Nesudrumsčia Ramybės Tavos.

Įžūlus- ką darysi..prasčiokas!!!
It nulipęs ką tik nuo tvoros.
Ne estetas- tik vidutiniokas
sukirmyjusios kaimo trobos...

Grubūs žodžiai bei replikos kandžios...
...netašyta cinizmo kalba...
Kabinetan daugiau nebelandžios-
atsiprašo lai... ir bus gana!

Nemačiau kaip į “tuliką” bėgai,
negirdėjau kai išėjus verkei.
Atsiprašau- jei prašyti pradėjai-
mano žodžiai tarti per grubiai.

Nežinau kaip stotis ant kojų,-
Ir už ką gi tave kankinu?..
Tiktai vėl cigarete pamoju-
ir atsiprašymą šitą siunčiu.

-------------------------------------------------
Oi atleisk už sutrukdymą Tamstos...*

* Yra papildomų sąlygų. Atsiprašymas pateiktas 2010 m. birželio mėn. 30 d.; Galioja neterminuotai.

Niekada neapsiniauks

Niekada neapsiniauks
dangus TV3 šalies.
Saulėtoj pakrantėj lauks...
leis šokt iki nakties.

Šoksim tol, pakol staiga
deguonies trūkt pradės...
Nagi, nagi... o tada
Žvaigždės greit sulėks.

Ant parketo - ne „chaltūra“.
„Smorigino“ dėka
neužteks pajudint „rūrą“
ir patapt žvaigžde.

Laikas tepaliks veiduos
gilesnes vagas raukšlių.
Nes su „Tėvėtrim“ džiaugiuos,
liūdžiu bei verkiu...

Tepaliks ir pėdas mūsų
Gedimino prospekte.
Jaunas, žilas ar su ūsais-
Su TV “TRIM” greta.

Na ir kas, kad kopijuos.
Gros net su dantim...
TV3 nepasiduos-
Kovos visa širdim.

-------------------------------------
Mana „Tėvė“ esi jau eilę metų,
Žiūrovus myli dar labiau nei pradžioje.
Viliokliškai žavi- it būtumei nepilnametė.
Dabar jau keleri...Ir vis tau negana.

Kitam atrodo paprasta ir nebaugi TV- tokia kaip visos kitos.
Kai kam gal net atrodo banali.
Tačiau sava - lyg knygos, jau senai skaitytos,
patapusios savom. O savą juk myli.

Nekrizinių žmonių padavimai (ištrauka)

Nemune ledai išplauks

Nemune ledai, sakai, išplauks....
Man gerai... Tegul jie nafik plaukia.
Ant manęs geriau tu nebešauk,
kad ant pilvo vėlei auginu aš taukus.

Ir geriau pamokslų nesakyk,
Jie pabodo... Išeinu į Saulės miestą.
Ir sugrįžt namo tu neprašyk.
O jei grįšiu- tepk storai ant duonos sviestą.

Vasara rugiuos basa bėgios sakai?..
Na ir kas? Matei mane ne sykį pliką, basą...
Paskutinį kartą po girtos nakties mane matai-
Jau gyvensiu aš geriau pas Stasą!

Bus ruduo, atjos Šiaurys sakai?
Dėl manęs – nors ir Onutė iš Mostaičių kaimo...
Net pražilo nuo tavęs mani plaukai-
ką jau bekalbėt apie pūsles ant delno...

Akmenys paplentėm kauks? Tik pamanyk...
Nusibodo jau tavi kaprizai.
Nors šiandieną nieko nedaryk-
nekenčia, matau, tavęs nei tulpės, nei narcizai...

Netgi jeigu sužaliuos žaliai lazda,
su kuria daužei kasryt per šonus,-
Aš negrįšiu niekad... Niekada!!
Lai tiktai prisiminimai liks malonūs...

S.Neris pagal D.