Man gerai... Tegul jie nafik plaukia.
Ant manęs geriau tu nebešauk,
kad ant pilvo vėlei auginu aš taukus.
Ir geriau pamokslų nesakyk,
Jie pabodo... Išeinu į Saulės miestą.
Ir sugrįžt namo tu neprašyk.
O jei grįšiu- tepk storai ant duonos sviestą.
Vasara rugiuos basa bėgios sakai?..
Na ir kas? Matei mane ne sykį pliką, basą...
Paskutinį kartą po girtos nakties mane matai-
Jau gyvensiu aš geriau pas Stasą!
Bus ruduo, atjos Šiaurys sakai?
Dėl manęs – nors ir Onutė iš Mostaičių kaimo...
Net pražilo nuo tavęs mani plaukai-
ką jau bekalbėt apie pūsles ant delno...
Akmenys paplentėm kauks? Tik pamanyk...
Nusibodo jau tavi kaprizai.
Nors šiandieną nieko nedaryk-
nekenčia, matau, tavęs nei tulpės, nei narcizai...
Netgi jeigu sužaliuos žaliai lazda,
su kuria daužei kasryt per šonus,-
Aš negrįšiu niekad... Niekada!!
Lai tiktai prisiminimai liks malonūs...
S.Neris pagal D.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą