parskridę paukščiai…parkas paslaptingas…
primins – prisiekt primygtinai prašei
pavakary pasekti pasaką apie širdis pavydulingas.
Prinokę pumpurai pražydo, pamačiau,
kai pusbalsiu aš prisipažinau Tave pamilęs…
pagundai pabučiuoti neatsilaikiau
lūpas paslaptingas. Po to, pražilęs
priekaištavau pats sau Tave praradęs.
Plieninio varpo dūžiai iki šiandien skamba ausyse…
Per pilnatį nuo Tavo kapo piktžoles išrovęs
pamerksiu plastikinėj vazoje.
Pajūrio kopos. Saulėta Pakrantė.
Beprasmės Lūpos. Prisiminimai paslapčia…
Kiek sykių piktžolės Jausmus prikelti bandė?
Vien Jos, bei vienišas sugedęs patefonas nebyliai primins Tave…
_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Nekalto
Laikrodžio Rodyklės sukasi sparčiu tempu.
Kiekvienu varpo dūžiu skaudžiai bausi…
Su viską griaunančiu bei nesustabdomu Laiku
pražus Užmarštyje Jausmai Ištikimiausi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą